La komforto zonos tai ta erdvė, kurioje jaučiamės patogiai ir gana saugiai. Tai ne tik fizinė erdvė, bet ir viena mąstysena ir, žinoma, emocinis nusiteikimas. Todėl visi turime emocinio komforto zoną, kurioje praleidžiame didžiąją laiko dalį.
Kas yra emocinis komfortas?
Emocinis komfortas – tai gerovės jausmas, laisvas jausmas aplinkoje ir su savimi. Tai reiškia, kad vyrauja malonios ir apskritai teigiamos emocijos, tačiau nenukrenta į kraštutinumus, tokius kaip euforija, nors gali būti ir neigiamų emocijų, prie kurių esame pripratę, todėl jų trikdantis poveikis sumažėja.
Patirti šį emocinį komfortą yra labai svarbu užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Tik tada, kai jaučiamės saugūs ir mėgaujamės tam tikra emocine pusiausvyra, galime atsiverti ir užmegzti autentiškus santykius su kitais.
Emocinis komfortas taip pat yra mūsų gebėjimų pagrindas. Pagrindinės emocinės būsenos palaikymas leidžia susitelkti ties užduotimis, kurias turime atlikti, kad emocijos netaptų kliūtimi, o veikiau veiklos pagalbininke. Bet ne viskas taip tobula. Gyvenimas emocinio komforto zonoje turi ir trūkumų.
Kuo daugiau emocijų jaučiame, tuo tampame atsparesni
Emocinę komforto zoną sudaro daugybė emocinių būsenų, kurios išlieka daugiau ar mažiau stabilios. Tai reiškia, kad jis nepadidina emocinis detalumas, tai yra gebėjimas patirti ir atpažinti įvairiausias emocijas ir jausmus.
Tiesą sakant, skirtingų emocinių būsenų, net ir nemalonių, išgyvenimas leidžia mums veiksmingiau valdyti savo emocijas ir neleidžia mums priimti destruktyvių strategijų sprendžiant mus užklumpančias situacijas, kaip patvirtina mūsų šalies psichologai. Džordžas Masono universitetas. Savo tyrime jie išsiaiškino, kad žmonės, kurie sugebėjo aptikti ir suprasti savo emocijas, rečiau vartojo narkotikus, alkoholį ar perteklinį maistą, naudodamas juos kaip atleidimo vožtuvus įtampai išlaisvinti.
Kiti Kentukio universitete atlikti tyrimai patvirtino, kad žmonės su emociniu detalumu demonstravo didesnę savikontrolę ir buvo mažiau linkę agresyviai reaguoti į sudėtingas aplinkybes, net jei buvo labai pikti. Iš esmės, galimybė išbandyti platų asortimentą emocijas ir jausmus tai svarbus atsparumo ir emocinės savikontrolės rodiklis, padedantis susidoroti su kliūtimis nepalūžtant.
Emocinės komforto zonos spąstai
Emocinė komforto zona taip pat sukuria mums dar vieną spąstą:patirtinis vengimas. Kai jaučiamės per daug patogiai tam tikrose emocinėse būsenose, galime pradėti vengti situacijų, kurios mumyse sukelia „nepageidaujamas“ emocijas, kad galiausiai taptume emocijų, situacijų ar minčių „vergais“, kurių stengiamės bet kokia kaina vengti.
Ironiška, kad patirtinis vengimas sukelia nerimą, kurį jis turėtų pašalinti, nes kai bandome pabėgti, neigti ar slopinti nemalonius jausmus ar pojūčius, tai, ką mes iš tikrųjų darome, sukuria vidinį mūšio lauką. Tarsi sau skelbiame karą. Mes sukuriame gilią vidinę įtampą. Ir tame kontekste nėra laimėtojų, yra tik vienas pralaimėtojas: mes patys.
Iš tiesų, patirtinis vengimas susidoroti su įtemptomis gyvenimo situacijomis buvo susijęs su keliomis sveikatos problemomis, tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis. Psichologai iš Stanfordo universiteto atskleidė, kad šios strategijos galiausiai sumažina teigiamą poveikį, nes palengvina neigiamą nuotaiką, palyginti su tvirtesnio vertinimo ir įveikos strategijomis.
Išeikite iš emocinės komforto zonos neprarasdami pusiausvyros
Akivaizdu, kad tai nėra tapimas mazochistais, bet mes turime pripažinti, kad gyvenimo eigoje turime išgyventi įvairias patirtis, kad augtume. Vieniems bus malonu, kitiems – ne. Prisirišimas prie savo emocinio komforto zonos neleis mums iki galo išgyventi tų išgyvenimų, pasimokyti iš jų ir išeiti iš jų sustiprėjus.
Suprantama, kad atsidūrę nemalonioje situacijoje stengiamės ją neigti arba pabėgti ieškodami prieglobsčio savo emocinio komforto zonoje, tačiau tokia vengimo strategija tik darys mus griežtesniais ir netolerantiškesniais žmonėmis, vis mažiau pajėgiančiais susitaikyti. netikėtumai gyvenime.
Kad per daug nepriprastume prie emocinės komforto zonos, iš jos karts nuo karto galime išeiti išdrįsdami priimti naujus iššūkius. Palaipsniui atskleisti save kontroliuojamoje aplinkoje patirčiai, kuri sukelia baimę, netikrumą ar nerimą, nėra neigiama. Priešingai, tai padės mums susipažinti su tomis emocijomis ir iš to kylančiomis fiziologinėmis reakcijomis, kad ateityje galėtume geriau su jomis susidoroti.
Tiesą sakant, paslaptis slypi vis labiau plečiant emocinę komforto zoną, kad nesijaustume pernelyg nepatogiai dėl tradiciškai neigiamomis apibūdinamų afektinių būsenų, o greičiau priimtume jas ir suprastume, kad jos yra tokios pat reikalingos kaip ir teigiamos emocijos, kurių siekiame. .patraukti mus.
Šaltiniai:
Feldman, L. ir kt. Al. (2015) Emocijų diferenciacijos išpakavimas Nemalonaus potyrio transformavimas suvokiant skirtumus negatyvumuose. Dabartinės psichologinio mokslo kryptys; 24 (1): 10-16.
Pond, RS ir kt. Al. (2012) Emocijų diferenciacija sumažina piktų žmonių agresyvias tendencijas: kasdienė dienoraščio analizė. Emocija; 12 (2): 326-337.
Gross, JJ & John, OP (2003) Individualūs dviejų emocijų reguliavimo procesų skirtumai: poveikis afektui, santykiams ir gerovei. J Pers Soc Psychol; 85 (2): 348-362.
Įėjimas Emocinė komforto zona, ta patogi erdvė, kurioje nieko nevyksta pirmą kartą buvo paskelbtas m Psichologijos kampelis.
