Mes visi turime emocinių veiksnių, kurie suaktyvina tam tikrus jausmus ir skatina mus veikti impulsyviai. Kartais galime susipykti neturėdami svarių priežasčių. Kitu metu mes galime jausti stresą, liūdesį ar nusivylimą nereikšmingais dalykais, nežinodami pagrindinės priežasties.
Tikriausiai pastebėjote, kad tam tikros pokalbio temos visada sukelia tas pačias nemalonias emocijas. Gal pykstate, kai kalbama apie finansinius reikalus, ar jaučiate kaltę, kai kalbama apie šeimos reikalus. Šios problemos nėra paprasti „jautrūs“ taškai, bet emociniai veiksniai, slepiantys gilesnę problemą.
Kas yra psichologiniai veiksniai?
Trigeriai yra įvykiai, kurie išjudina tam tikrus psichologinius procesus. Jie nėra savaiminė priežastis, bet galutinis „postūmis“, norint išryškinti pagrindinę psichologinę problemą. Emociniai trigeriai yra tarsi „raudoni mygtukai“, kurie, paspaudus, suaktyvina tam tikrus emocijas ir jausmus.
Bet koks dirgiklis gali tapti trigeriu. Tai gali būti dalykas, keliantis mums nepatogumų, tačiau tai gali būti ir asmuo, su kuriuo turime a latentinis konfliktas, prisiminimas ar net tam tikras kvapas. Iš tikrųjų kvapai yra ypač intensyvūs emociniai sukėlėjai, nes jie veikia tiesiogiai mūsų limbinę sistemą, apgauna racionalų protą.
Kokias reakcijas sukelia emociniai veiksniai?
Emociniai veiksniai paprastai nėra grėsmingi ar trikdantys dirgikliai. Problema ta, kad jie suaktyvina emocinį turinį taip, kad yra. Pavyzdžiui, melodija gali sukelti trauminę ar nemalonią atmintį. Pati daina nėra pavojinga, tačiau aktyvuojama atmintis yra. Emocinių veiksnių galia yra ta, kad jie suaktyvina traumą ar praeities išgyvenimus, kurie sukelia intensyvų atmetimo, nerimo ar pykčio atsaką.
Kai atsiduriame sukėlusioje situacijoje, pagumburio-hipofizio-antinksčių ašis išjudina sudėtingą savisaugos procesą, kuris paruošia mus trims galimiems veiksmams: kovoti, bėgti ar paralyžiuoti. Tada suaktyvėja hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, gamyba, kurie užlieja mūsų kraują. Kai išsiskiria streso hormonai, nerimas pakyla ir mes kenčiame a emocinis pagrobimas o tai atima iš mūsų įgūdžius įveikti. Tai priverčia mus nustoti racionaliai mąstyti ir leisti mums būti pirmiems impulsams.
Dauguma emocinių veiksnių yra subtilūs ir sunkiai pastebimi. Tikriausiai net nesuprantate, kad sukėlė kai kurias emocines reakcijas. Pavyzdžiui, galime reaguoti pykčiu, kai mums užduodamas iš pažiūros nekenksmingas klausimas, nes jis skirtas jautriai temai, kurios norime nepaisyti, arba dėl kurios jaučiamės ypač nepatogiai.
Klausimas yra emocinis sukėlėjas, tačiau tai nėra priežastis ar problema. Šių emocinių reakcijų kilmė yra daug gilesnė ir reikalauja sunkių savistatos procesų, kad suprastų, kodėl tam tikros temos sukelia tokį intensyvų emocinį atsaką. Tikriausiai pastebėsime, kad tai yra mūsų gyvenimo aspektai, kuriais jaučiamės nepatenkinti, mūsų šešėliai, kurių nenorime priimti, arba traumos, kurių iki galo neįveikėme.
Ilinojaus universitete atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms, reaguojantiems į didesnį emocinių veiksnių skaičių, yra didesnė tikimybė susirgti prievartomis ir manijomis, o tai nenuostabu, nes šie psichologiniai turiniai nuolat spaudžia mūsų protą.
Emocinių veiksnių svarba kai kurioms fizinėms ligoms, tokioms kaip miokardo infarktas, taip pat diskutuojama, nes buvo pastebėta, kad prieš pat širdies priepuolį daugelis žmonių teigia patyrę ypač intensyvius pykčio, nerimo, liūdesio, ūmaus skausmo ar streso jausmus. Tai reiškia, kad išmokti atpažinti ir valdyti emocinius veiksnius yra būtina mūsų psichologinei pusiausvyrai ir sveikatai.
Venkite arba susidurkite, tai yra klausimas
Žinodami savo emocinius veiksnius, mes suteikiame jiems galią. Jei žinome, kas mus erzina, piktina ar destabilizuoja, galime nuspręsti, kaip elgtis, kad apsaugotume savo psichinė pusiausvyra.
Šiuo metu mes turime dvi galimybes: venkite situacijų, kurios suaktyvina šiuos psichologinius veiksnius, kad išvengtumėte jų generuojamų emocijų, arba atlikite gilesnį psichologinį darbą, kad priverstume nustoti aktyvuoti tas emocines reakcijas.
Emocinių veiksnių vengimas yra paprasčiausias sprendimas, tačiau tai ne visada įmanoma ar veiksminga. Yra problemų ar situacijų, kurių negalima išvengti amžinai. Be to, vengimas verčia mus gyventi viename komforto zonos per siauras, nuo kurio bijome palikti, nes nenorime susidurti su dirgikliais, kurie mums kelia nepatogumą.
Pabėgti nuo realybės bandant gyventi burbule yra nerealu. Emocinių veiksnių galime rasti ten, kur to mažiausiai tikimės, ir jie galiausiai pakenks mus, jei neišmoksime su jais elgtis. Todėl ilgainiui patogiausia dirbti su psichologiniu turiniu, kuris sukelia šią neproporcingą reakciją.
Apsvarstykite, kad tai, kam priešinatės, išlieka. Kuo labiau mes nustumsime psichologinį turinį, kad bandytume jį paslėpti, tuo daugiau jėgų jis turės, kai jis vėl atsistos sąmonėje. Ilgalaikis vengimas padidina tikimybę pakliūti į hipervigiliacijos ciklą, kai mes visada ieškome, kas gali būti negerai, o tai padidina potrauminio streso tikimybę.
Kaip išjungti emocinius veiksnius 3 žingsniais?
Kai dirbame su probleminiu psichologiniu turiniu, naudinga išmokti panaikinti reakcijas, kurios sukelia emocinius sukėlėjus.
1. Žinokite „negrįžimo tašką“
Mes visi turime negrįžimo tašką, iš kurio emocijos ima viršų ir trukdo racionaliai elgtis. Turime išmokti aptikti pirmuosius streso, pykčio, nusivylimo ar nerimo požymius, kad sustabdytume jo augimą ir pasiektume mus iki to taško. Šie ženklai matomi ant kūno, tačiau kiekvienam žmogui skiriasi. Vieni gali patirti didelę raumenų įtampą, kiti - spaudimo krūtinėje jausmą ar greitą kvėpavimą. Jums tiesiog reikia rasti fizinius požymius, kad emocinis veiksnys pasiekė ženklą ir sukelia intensyvią afektinę reakciją.
2. Nuraminkite kūną
Supratę savo emocinį atsaką, galime jį išnaikinti atlikdami priešingus veiksmus. Jei stresas ar pyktis padidėja, galime pritaikyti metodus atsipalaiduok per dešimt minučių ar atliekant, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus. Kūno nuraminimas yra esminis žingsnis sutelkiant dėmesį į čia ir dabar, nes šios emocijos sukelia įtemptą ir neorganizuotą mąstyseną, trukdančią įgyvendinti adaptyvias įveikos strategijas. Turime prisiminti, kad realybę interpretuojame remdamiesi savo proto būsena, kad nerimaudami ar supykę suprastume grėsmę ir negalėtume objektyviai išspręsti problemos. Todėl kūno nuraminimas padės mums nuraminti protą.
3. Paženklinkite emocijas jų nevertindami
Kai nusiraminsime ir protas bus atsipalaidavęs, galėsime analizuoti, kas nutiko. Turime savęs paklausti: kokia situacija, mintis ar įvaizdis paskatino mus prarasti kontrolę? Ką jautėme prieš renginį, jo metu ir po jo? Svarbu mokėti užklijuoti emocijas jų nevertinant. Turime nepamiršti, kad jie nėra nei geri, nei blogi, o tik gilesnės žinios nešėjai. Jie padeda mums sužinoti, kas yra pagrindinis veiksnys, ir nukreipia mus į tikrąją spręstiną problemą.
Išmokę nusiraminti ir ištirti emocinius veiksnius, gebėdami juos atskirai analizuoti ir apdoroti, suteiksime didžiulį pasitikėjimą savimi. Tokiu būdu kitą kartą, kai susidursime su šiais veiksniais, mes nesijausime grėsmingi ir emocijos nebus tokios didžiulės. Tokiu būdu galime nuspręsti, kaip elgtis, užuot reagavę impulsyviai.
Šaltiniai:
Lubis, N. ir kt. į. (2018) Emociniai veiksniai ir atsakai spontaniškos afektinės sąveikos metu: atpažinimas, nuspėjimas ir analizė. Japonijos dirbtinio intelekto draugijos sandoriai; 33 (1): DSH-D_1-10.
Edmondsonas, D. ir kt. Al. (2013) Miokardo infarkto emociniai veiksniai: ar jie turi reikšmės? Eur Širdis J; 34 (4): 300-6.
Abramowitz, A. & Berenbaum, H. (2007) Emociniai veiksniai ir jų ryšys su impulsyvia ir kompulsine psichopatologija. Asmenybė ir individualūs skirtumai; 43 (6): 1356-1365.
Įėjimas Ar žinote savo emocinius sukėlėjus? pirmą kartą buvo paskelbtas m Psichologijos kampelis.
