„Tu nerimauji dėl nieko“
„Tu paskęsi stiklinėje vandens“
„Tu perdedi“
„Jūs į tai žiūrite per rimtai“
Tikėtina, kad ne kartą esate girdėję šias frazes ar net išsprūdote iš jūsų burnos. Kartais šiomis frazėmis siekiama padėti, padrąsinti žmogų būti stipresniam, tačiau paprastai jos turi priešingą poveikį, nes slepiaemocinis negaliojimas.
Emocinis pripažinimas negaliojančiu įvyksta, kai kas nors atmeta, ignoruoja arba atmeta i jausmus ir emocijas asmens. Tai siunčia žinią, kad tai, ką girdite, yra netinkama, netinkama arba neverta dėmesio.
Tiesą sakant, kai kuriais atvejais mes visi galime būti neįgalūs dėl to, kad esame per daug užsiėmę savo problemomis arba dėl to, kad nežinome, kaip susitvarkyti su emocijomis, kurių intensyvumas mus užvaldo. Problema ta, kai emocinis negaliojimas ilgainiui tampa nuolatiniu modeliu. Šiuo atveju tai gali tapti tam tikra forma emocinė prievarta kurią reikia nustatyti, kad tai kuo greičiau baigtųsi.
Dažniausiai pasitaikantys emocinio negaliojimo tipai santykiuose
1. Sumažinkite emocines būsenas
Labai dažna emocinio negaliojimo forma yra kitų emocijų, jausmų ir rūpesčių sumažinimas. Jei matome ką nors liūdną, nostalgišką, sielvartaujantį ar susirūpinusį, užuot bandę atsidurti jo vietoje, kad suprastume, kas su juo vyksta ir kaip jie jaučiasi, tiesiog sakome: „tai nieko“, „neturėtum jaudintis“, „Aš nesuprantu, kur problema“ arba „tu keliate audrą arbatos puodelyje“.
Šie posakiai perteikia mintį, kad kito problemos nėra tokios svarbios ar nevertos svarstyti. Paprastai tokio tipo emocinis negaliojimas pasireiškia paprastu tinginimu, nes daug lengviau sumažinti kitų emocines būsenas, nei dėti protines pastangas, kad atsidurtų jų vietoje. Žinoma, žmogus tikrai galėtų „paskęsti arbatos puodelyje“, tačiau jo problemų minimizavimas nepadės išsilaikyti.
2. Emocinis atstūmimas
Emocinis atstūmimas yra dar viena iš labiausiai paplitusių negaliojimo formų. Tiesą sakant, su vaikais taip nutinka gana dažnai. Kai vaikams tai sakome „Vyrai neverkia“, pavyzdžiui, mes panaikiname verksmo emocijas. Taip pat atsitinka, kai mes sakome žmogui – Ar verki dėl šitų nesąmonių? arba „tu neturėtum taip jaustis“.
Emocinis atmetimas dažniausiai kyla dėl to, kad nesugebame valdyti savo ir kitų emocinių būsenų. Jei jaučiamės nepatogūs dėl emocinių apraiškų, būsime linkę atmesti jų egzistavimą. Tiesą sakant, kito kančia, skausmas ar sielvartas paprastai sukelia didelį diskomfortą tiems, kurie tai liudija, tiek, kad dažnai negalime sugalvoti kito būdo, kaip išvargti tą jausmą, kaip tik paneigti kito emocijas.
3. Žmogaus vertinimas pagal jo emocijas
Emocijos egzistuoja. Jie yra automatinis atsakas į svarbias situacijas. Nėra „gerų“ ar „blogų“ emocijų, o neadekvačios jų išraiškos. Dėl šio vertina kito afektines būsenas, tokiomis frazėmis kaip „tu per jautrus“, „nebūk kvailas, nevalia taip reaguoti“ arba „tu labai silpnas“ tai viena iš blogiausių emocinio negaliojimo rūšių.
Tokiu būdu mes nepadedame kitam žmogui, bet linkę sustiprinti jo diskomfortą, nes jis nesijaučia suprastas ar palaikomas. Priešingai, ji suvokia, kad yra teisiama ir netgi kritikuojama dėl to, kaip jaučiasi. Jei bandysime atsidurti jos vietoje, galime suprasti, kad ji turi daugiau nei pakankamai priežasčių nerimauti, pykti arba jaustis liūdna ar nusivylusi. Emocijos yra ne silpnumo, o žmogiškumo išraiška.
4. Emocijų pojūčio keitimas
Vienas iš subtilesnių emocinio pripažinimo negaliojančiais tipų yra priversti žmogų patikėti, kad jis nejaučia to, ką iš tikrųjų patiria. Įprasta, kai išreikštos emocijos priskiriamos „neigiamoms“ ir socialiai nerimauja. Išraiškos kaip „Tu nepyksti, tu tiesiog nusiminęs“ jie sumenkina pirminę emociją ir sumažina jos intensyvumą.
Netgi tokios frazės kaip „Nagi, neliūdėk, atsitrauk, būk stiprus“ jie slepia bandymą pripažinti negaliojančiu, nes žmogus bando pakeisti savo jausmus priimtinesnėmis emocijomis. Žinoma, yra situacijų, kai turime kontroliuoti savo jausmus ir judėti pirmyn, kad galėtume veikti adaptyviau, tačiau kai emocijos mus užvaldo, bandymas jas nuslopinti pakeičiant jas kitomis sukelia tik dar didesnį nerimą.
5. Teisės išklausyti atsisakymas
Šiuo atveju nėra bandoma sumažinti emocijų, bet ji yra tiesiogiai paneigiama. Frazė „Tu neturi teisės taip jaustis“ tai yra šio tipo emocinio patvirtinimo įkūnijimas, nes jis aiškiai parodo asmeniui, kad jo reakcija yra visiškai nepriimtina. Netgi tokios frazės kaip „galėjo būti daug blogiau“, „tai nieko“ arba „jei žinotum, ką aš išgyvenau“ jie reiškia labiau paslėptą tos emocijos atmetimą.
Pagrindinė žinutė, kurią žmogus gauna, yra ta, kad jis neturėtų jaustis tam tikru būdu, nes neturi teisės į tai, idėja, kuri perteikia ne tik panieką, bet ir savanaudiškumą bei pranašumą. Neabejotinai pasakykite, kad to asmens emocinė patirtis yra neteisinga, nes kažkas kitas ėmėsi įgaliojimų nuspręsti, kaip jis turėtų jaustis.
Emocinis negaliojimas įvairiomis formomis priverčia kitą pasijusti vienišu, nesuprastu, nematomu ir mažu. Kai sumenkiname, sumažiname arba neigiame kitų jausmus, prisidedame prie jų augimo. Tos emocijos visada ras būdą išreikšti save ir dažniausiai išryškės blogiausiu būdu – per somatizacijas ar emocijų protrūkius.
Iš esmės tokia išraiška yra bandymas nukreipti žmogų į mums lengviau valdomas afektines būsenas. Problema ta, kad jie paprastai prasideda nuo pradinės būsenos neigimo, paneigiant tai, ką tas asmuo jaučia. Dėl šios priežasties svarbu išmokti labiau jaustis emocinėmis išraiškomis, ypač tomis, kurias priskiriame „neigiamoms“.
Tai nereiškia, kad neturėtume bandyti guosti kitų arba nebegalime nieko pasakyti, bet prieš kalbėdami turėtume pagalvoti ir daryti tai iš giliausios empatijos, įsitikindami, kad mus sujaudina tikras noras padėti kitam. .
Kai mes įsijaučiame, nustojame teisti, menkinti ar slopinti kitų emocijas ir, užuot teikę jiems nepageidaujamus patarimus, draugiškai prisiglaudžiame petį ir tiesiog sakome: "Matau, kad sergate, kaip aš galiu jums padėti?"
Įėjimas 5 emocinio negaliojimo tipai, kurie daro daug žalos pirmą kartą buvo paskelbtas m Psichologijos kampelis.
