Racionalizavimas, gynybos mechanizmas, kuriuo mes apgauname save

0
- Skelbimas -

 
racionalizavimas

Racionalizavimas yra gynybos mechanizmas, kurio niekas neišvengia. Kai viskas nesiseka ir jaučiamės užstrigę kampe, galime jaustis priblokšti ir todėl nesugebame prisitaikyti realybėje. Kai patiriame ypač grėsmingas situacijas dėl savo „aš“, esame linkę apsisaugoti, kad išlaikytume tam tikrą psichologinę pusiausvyrą, kuri leidžia mums judėti į priekį, kuo mažiau pakenkiant savo ego. Racionalizavimas tikriausiai yra gynybos mechanizmas labiausiai paplitęs.


Kas yra racionalizavimas psichologijoje?

Racionalizavimo koncepcija atsirado psichoanalitikai Ernestui Jonesui. 1908 m. Jis pasiūlė pirmąjį racionalizavimo apibrėžimą: „Išradimas priežasties paaiškinti požiūrį ar veiksmą, kurio motyvas nėra atpažįstamas“. Sigmundas Freudas greitai perėmė racionalizavimo koncepciją, kad suprastų pacientų siūlomus neurotinių simptomų paaiškinimus.

Iš esmės racionalizavimas yra neigimo forma, leidžianti išvengti jo sukeliamo konflikto ir nusivylimo. Kaip tai veikia? Mes ieškome priežasčių, matyt, logiškų, kad pateisintume ar paslėptume klaidas, silpnybes ar prieštaravimus, kurių nenorime priimti ar kurių nemokame valdyti.

Praktiškai racionalizavimas yra atmetimo mechanizmas, leidžiantis susitvarkyti su vidiniais ar išoriniais emociniais konfliktais ar stresinėmis situacijomis, sugalvojant nuraminančius, bet neteisingus savo ar kitų žmonių minčių, veiksmų ar jausmų paaiškinimus, siekiant užgožti tikrus motyvus.

- Skelbimas -

Racionalizavimo mechanizmas, įstrigęs to, ko nenorime atpažinti

Bendrąja prasme mes griebiamės racionalizavimo, kad bandytume akivaizdžiai racionaliai ar logiškai paaiškinti ir pagrįsti savo elgesį ar tai, kas su mumis nutiko, kad šie faktai taptų toleruotini ar net teigiami.

Racionalizavimas vyksta dviem etapais. Pradžioje priimame sprendimą arba įgyvendiname elgesį, motyvuotą tam tikros priežasties. Antrą akimirką mes sukonstruojame kitą priežastį, apimančią akivaizdžią logiką ir nuoseklumą, kad pateisintume savo sprendimą ar elgesį tiek savo, tiek kitų atžvilgiu.

Verta paminėti, kad racionalizavimas nereiškia melo - bent jau griežčiausia šio termino prasme - nes daug kartų iš tikrųjų tenka tikėti sukonstruotomis priežastimis. Racionalizavimo mechanizmas eina nuo mūsų sąmonės nutolusiais keliais; tai yra, mes sąmoningai neapgaudinėjame nei savęs, nei kitų.

Tiesą sakant, kai psichologas bando demaskuoti šias priežastis, yra normalu, kad asmuo jas neigia, nes yra įsitikinęs, kad jo priežastys yra pagrįstos. Negalime pamiršti, kad racionalizavimas grindžiamas paaiškinimu, kuris, nors ir melagingas, yra patikimas. Kadangi mūsų siūlomi argumentai yra visiškai racionalūs, jie sugeba mus įtikinti, todėl mums nereikia pripažinti mūsų nesugebėjimo, klaidų, apribojimų ar trūkumų.

Racionalizavimas veikia kaip atsiribojimo mechanizmas. To nesuvokdami nustatome atstumą tarp „gero“ ir „blogo“, priskirdami sau „gerus“ ir atmesdami „blogus“, pašalindami nesaugumo, pavojaus ar emocinės įtampos šaltinį, kurio nenorime. atpažinti. Tokiu būdu mes sugebame „prisitaikyti“ prie aplinkos, net jei iš tikrųjų neišsprendžiame savo konfliktų. Trumpai išsaugome savo ego, bet nesaugome jo amžinai.

Kalifornijos universiteto neuromokslininkai nustatė, kad racionalizavimo mechanizmas gali greitai suveikti, kai turime priimti sunkius sprendimus arba susiduriame su ambivalenčiais konfliktais, be ilgų svarstymų, tiesiog kaip šalutinis sprendimų priėmimo produktas, siekiant palengvinti nerimą., Psichologinį distresą ir pažintinius. disonansas, nulemtas paties sprendimo priėmimo proceso.

Todėl ne visada suvokiame racionalizavimą. Nepaisant to, šis neigimas bus daugiau ar mažiau intensyvus ir ilgalaikis, priklausomai nuo to, kiek mes suvokiame daugiau ar mažiau grėsmingą savo „aš“ tikrovę.

Racionalizavimo kaip gynybos mechanizmo pavyzdžiai kasdieniame gyvenime

Racionalizavimas yra gynybos mechanizmas, kurį galime naudoti nesuvokdami to kasdieniame gyvenime. Bene seniausias racionalizavimo pavyzdys yra Ezopo pasaka „Lapė ir vynuogės“.

Šioje pasakėčioje lapė mato klasterius ir bando juos pasiekti. Tačiau po kelių nesėkmingų bandymų jis supranta, kad jie yra per aukšti. Taigi jis niekina juos sakydamas: „Jie nėra prinokę!“.

Realiame gyvenime mes elgiamės kaip istorijos lapė to nesuvokdami. Iš tikrųjų racionalizavimas atlieka įvairias psichologines funkcijas:

• Venkite nusivylimo. Mes galime naudoti racionalizavimą, kad nenusiviltume savo sugebėjimais ir apsaugotume savo teigiamą įvaizdį. Pavyzdžiui, jei darbo pokalbis nesisekė, galime meluoti sau sakydami sau, kad to darbo tikrai nenorėjome.

• Nepripažinkite apribojimų. Racionalizavimas gelbsti mus nuo to, kad turime pripažinti kai kuriuos savo apribojimus, ypač tuos, kurie mums kelia nepatogumų. Jei einame į vakarėlį, galime sakyti, kad nešokame, nes nenorime prakaituoti, kai tiesa ta, kad mums gėda šokti.

• Kaltės išvengimas. Mes linkę praktiškai pritaikyti racionalizavimo mechanizmą, kad paslėptume savo klaidas ir užblokuotume kaltės jausmas. Mes galime sau pasakyti, kad problema, kuri mus jaudina, vis tiek būtų iškilusi, arba manyti, kad projektas buvo pasmerktas nuo pat pradžių.

• Venkite savistatos. Racionalizavimas taip pat yra strategija, kad nesigilintume į save, dažniausiai bijodami to, ką galime rasti. Pavyzdžiui, blogą nuotaiką ar grubų elgesį galime pateisinti stresu, kurį sukėlė kamštis, kai iš tikrųjų šios nuostatos gali paslėpti latentinis konfliktas su tuo žmogumi.

• Nepripažinkite realybės. Kai tikrovė viršija mūsų galimybes su ja susidurti, griebiamės racionalizavimo, kaip gynybos mechanizmo, kuris mus apsaugotų. Pavyzdžiui, piktnaudžiavimo santykius turintis asmuo gali pagalvoti, kad dėl jo kaltės jis nepripažįsta, kad partneris smurtauja arba kad jo nemyli.

- Skelbimas -

Kada racionalizavimas tampa problema?

Racionalizavimas gali būti adaptyvus, nes apsaugo mus nuo emocijų ir motyvacijos, kurių tuo metu negalėtume įveikti. Visi galime pritaikyti tam tikrą gynybos mechanizmą, savo elgesio nelaikydami patologiniu. Tai, kas racionalizavimą iš tikrųjų kelia problemiškumą, yra jo tvirtumas ir jo ilgesnis pratęsimas bėgant laikui.

Vaterlo universiteto psichologė Kristin Laurin iš tikrųjų atliko labai įdomių eksperimentų seriją, kurioje ji parodo, kad racionalizacija dažnai naudojama, kai manoma, kad problemos neturi sprendimo. Iš esmės tai yra tam tikras pasidavimas, nes manome, kad nėra prasmės toliau kovoti.

Vieno eksperimento metu dalyviai perskaitė, kad sumažinus greičio apribojimus miestuose žmonės taptų saugesni ir kad įstatymų leidėjas nusprendė juos sumažinti. Kai kuriems iš šių žmonių buvo pasakyta, kad įsigalios naujas kelių eismo įstatymas, kitiems buvo pasakyta, kad yra galimybė, kad įstatymas bus atmestas.

Tie, kurie tikėjo, kad leistinas greitis bus sumažintas, labiau pasisakė už pakeitimą ir ieškojo logiškų priežasčių priimti naują nuostatą, nei tie, kurie manė, kad yra galimybė, jog naujosios ribos nebus patvirtintos. Tai reiškia, kad racionalizavimas gali padėti susidurti su realybe, kurios negalime pakeisti.

Tačiau rizika, kai racionalizavimas naudojamas kaip įprastas įveikos mechanizmas, paprastai yra daug didesnė už naudą, kurią ji galėtų mums suteikti:

• Mes slepiame savo emocijas. Mūsų emocijų malšinimas gali turėti pražūtingą ilgalaikį poveikį. Emocijos yra tam, kad signalizuotų apie konfliktą, kurį turime išspręsti. Jų ignoravimas paprastai problemos neišsprendžia, tačiau greičiausiai jie galų gale bus inkrustuoti, labiau įskaudinti mus ir įamžins netinkamą prisitaikymo situaciją, kuri juos sukuria.

• Mes atsisakome atpažinti savo šešėlius. Kai praktikuojame racionalizavimą kaip gynybos mechanizmą, galime jaustis gerai, nes saugome savo įvaizdį, tačiau ilgainiui nepripažįstant silpnybių, klaidų ar netobulumų, mes negalime augti kaip žmonės. Mes galime tobulėti tik tada, kai turime realų įvaizdį apie save ir žinome savybes, kurias turime sustiprinti ar patobulinti.

• Mes tolstame nuo realybės. Nors priežastys, kurių ieškome, gali būti tikėtinos, jei jos nėra teisingos, nes grindžiamos klaidinga logika, ilgalaikiai rezultatai gali būti labai blogi. Racionalizacija paprastai nėra prisitaikanti, nes ji atitolina mus nuo tikrovės taip, kad trukdo mums ją priimti ir stengtis ją pakeisti, o tai tik pratęsia nepasitenkinimo būseną.

Raktai, kaip nustoti naudoti racionalizavimą kaip gynybos mechanizmą

Meluodami sau, mes ne tik nepaisome savo jausmų ir motyvų, bet ir slepiame vertingą informaciją. Be šios informacijos sunku priimti gerus sprendimus. Mes tarsi einame per gyvenimą užrištomis akimis. Kita vertus, jei sugebėsime aiškiai, pagrįstai ir atskirai įvertinti visą vaizdą, kad ir koks sunkus jis bebūtų, galėsime įvertinti, kuri yra geriausia strategija, kurios laikomasi, ta, kuri mums kelia mažiau žalos ir tai ilgainiui atneša mums didesnę naudą.

Štai kodėl svarbu išmokti atpažinti savo emocijas, impulsus ir motyvaciją. Yra klausimas, kuris mus gali nuvesti labai toli: „kodėl?“ Kai kažkas mus vargina ar kelia nepatogumų, paprasčiausiai turime savęs paklausti, kodėl.

Svarbu nepasitenkinti pirmuoju atsakymu, kuris ateina į galvą, nes tai greičiausiai bus racionalizavimas, ypač jei tai situacija, kuri mus ypač trikdo. Turime toliau tirti savo motyvus, klausdami savęs, kodėl, kol nepasieksime to paaiškinimo, kuris generuoja intensyvų emocinį rezonansą. Šis savistatos procesas pasiteisins ir padės mums geriau pažinti vienas kitą ir priimti save tokius, kokie esame, todėl reiks vis rečiau racionalizuotis.

Šaltiniai:      

Veit, W. ir kt. Al. (2019) Racionalizavimo pagrindas. Elgesio ir smegenų mokslai; 43.

Laurin, K. (2018) Racionalizavimo pradžia: trys lauko tyrimai nustato padidėjusį racionalizavimą, kai numatomos realybės tampa aktualios. Psychol Sci; 29 (4): 483-495.

Knollas, M. ir kt. Al. (2016) Racionalizavimas (gynybos mechanizmas) En: Zeigler-Hill V., Shackelford T. (red.) Asmenybės ir individualių skirtumų enciklopedija. Springeris, Chamas.

Laurinas, K. ir kt. Al. (2012) Reagavimas prieš racionalizavimą: skirtingi atsakymai į laisvę varžančią politiką. Psychol Sci; 23 (2): 205-209.

Jarcho, JM ir kt. Al. (2011) Racionalizavimo nervinis pagrindas: kognityvinio disonanso mažinimas priimant sprendimus. Soc Cogn Affect Neurosci; 6 (4): 460-467.

Įėjimas Racionalizavimas, gynybos mechanizmas, kuriuo mes apgauname save pirmą kartą buvo paskelbtas m Psichologijos kampelis.

- Skelbimas -